- vargumas
- 1 vargùmas sm. (2) Rtr, BŽ567, NdŽ, KŽ, var̃gumas (3b); Sut → vargus 4: Atsilsėjęs užmiršęs visą kelionės vargumą TS1902,7–8b. Aprašiau gi reikalingumą lietuviško žodyno, vargùmą darbo, kokiam reikia būti žodynui A.Baran. Top prieit didis var̃gumas išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256. [Dievo motina] nėmaž nebaidės nei tolimu, nei var̃gumu kelio ir nė vienais namykščiais reikalais DP64. ║ sunkumas, vargas, rūpestis: Vargùmai tie pasirodžia iš karto A.Baran. O dūšios Dievo bijančios, o mylasnykės Dievo, išeikite nū ižg visų dūmų žemiškų, apleiskite to pasaulio var̃gumus DP38. Pamatykime didžius var̃gumus ir darbinėjimus, kuriuos švenčiausia merga ant to kelio drauge ir su Jozephu abliubelnyku savuoju kentė DP39. Bus pažudyti… ir visi, kurie del to pasaulio pinklių arba vargùmų užmiršta ir apleidžia dieviškus ir ižganančiuosius daiktus DP274.
Dictionary of the Lithuanian Language.